šukuoti

šukuoti
1 šukúoti, -úoja (-úona), -ãvo K, ; L 1. tr. SD36, Q290, R, R219, , I, K, M, Rtr, Š, šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą J. Nešukúojama galva priutėja J. Ir kasas šepečiu šukúojam LzŽ. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota Klt. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė Vkš. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti NdŽ. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė LTR(Kpč). Šukúojte (imper. pl.) GrvT24. | prk.: Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja V.Myk-Put. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis T.Tilv. Eglių viršūnės šukavo debesis . Sergu, pečius šaltis šukúoja (šiurpulys krečia) Dkš. ^ Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) VP15. | refl. tr., intr. R89, 117, N, Rtr, Š: Aš galvą šukúojuos K. Ji davė šukúotis NdŽ. Merguta mazka, o jau šukúojas pati LzŽ. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė], tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus LTR(Slk). Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius LTR(Brt).NdŽ daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus). | refl. NdŽ. 2. tr. R195, 292, Sut, NdŽ, LzŽ, Grv, JnšM, Aps, Svn, Ps, Kdn, Bsg, Žg, Klp, Vvr, Krtn, Žr, Yl valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais Dgč. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais Všv. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais Dv. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais Pp. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas Vkš. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas Vdn. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot Dg. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos LKT342(Lkm). Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų Šmn. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom Gsč. Toje kamaro[je] seselė baltus linelius šukãvo JD87. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio DrskD258. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti LKT77(Kal). Linų šukúojamoji mašina NdŽ. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu J.Balt. Šukuotas pluoštas ŽŪŽ32. Šukos linams šukuoti ŽŪŽ49. 3. tr. SD117,62, I, NdŽ, , Vg, Kv, Ms, Trk, Krš kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos Vkš. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais Sk. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti Kl. Nešukúotos vilnos – kas anos DūnŽ. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti Tl. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną Žr. 4. tr. Sml braukti, kirsti linų galvenas: Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes Mšk. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos . Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti . 5. tr. NdŽ, valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): Man jaučiai reikėjo šukúot Krs. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku LTR(Rk). 6. tr. plūšinti, smaukti, šiaušti: Prastą bovelną skietas šukúoja Aln. 7. tr. kratant lyginti (ilginius šiaudus): Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti] Dj. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams] PnmŽ. 8. tr. NdŽ, LTR(Brsl), Ėr, Tršk šnek. smarkiai mušti, pliekti: Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! LTR(Dsn). Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama LTR(Žg). ^ Šukúoja kaip šunį netikusį Ds. | refl. NdŽ. 9. tr. Kv, Slv, Dkš, šnek. barti, plūsti: O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji Kt. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja Alvt. Ima šukúot [žmona], ko neprigaudau nieko [žuvų] Šlčn. Šukúo[ja] i šukúo[ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę Pln. 10. tr. šnek. engti, varginti, skriausti, išnaudoti: Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu An. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms Vvr. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio Pln. ^ Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies Slk. 11. tr., intr. šnek. grobti, vogti: Kas kur tik gali, tas šukúoja Srj. 12. tr. NdŽ prk. nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: Žandarai šukavo mišką. Jų nerado . Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį]? J.Balt. 13. intr. Ds šnek. sparčiai eiti: Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti . Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio Pnm. 14. tr., intr. Štk, Km, Sv, RdN šnek. smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Skd. Ligonas šukúo[ja] kaip jei sveikas Dr. Tą medų anos (bitės) tik šukúo[ja]! Skd. Nu, vyriukai, šukúokit (stiprinkitės)! Slm. [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį TDrVII78. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Slm. ^ Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi Slk. 15. tr., intr. šnek. šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: Rytoj pradėsma šukúoti (pjauti) rugius, ba labai balti Ds. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Ds. Kad pilia, kad šukúoja (groja) su armonika pašalėj! Slm. Velniai jį (mirusįjį) šukuõs (smarkiai kamantinės) NdŽ. Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais (tankiai kvėpuoja) Arm. Ale vat šukuoja (lyja) – kaip iš viedro! Km. Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti (gyventi) Tl.
◊ eĩti (išeĩti, nueĩti) šunų̃ šukúoti Sn, Plv, Mžk būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot Srv. Netekai darbo, dabar galėsi eĩt šunų̃ šukúot Mrj. Nenori gyvęt, tai eĩsi šunų̃ šukúot Gs. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti eĩk Klk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot Švn. Nuė̃jo šunų̃ šukúot (pradėjo elgetauti) Mrj.
káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti , Krš, Š, Ll, Dg mušti, perti: Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo Ub. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam Jdr. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį Ut. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo Lpl. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu Šl.
per dantìs šukúoti pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per dantìs šukúot Kt.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime Slm.
[šlãpią] šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, turėti vargo: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot Vb. Šukuok šunį ją ėmęs (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) R, , N.
šunìs (šùnį, veršiùs) šukúoti užsiimti niekais: Tau tik šunìs šukúot (esi niekam tikęs) Prn. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? (sakoma atsikalbinėjančiam) Srv. Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot Gl.
vė́jus šukúoti nieko neveikti: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
vìlnas šukúoti (kam) kritikuoti, priekaištauti: Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas A.Vencl.
\ šukuoti; apšukuoti; atšukuoti; įšukuoti; iššukuoti; nušukuoti; pašukuoti; paršukuoti; peršukuoti; prašukuoti; prišukuoti; sušukuoti; užšukuoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • šukuoti — šukúoti vksm. Kasàs šẽpečiu šukúoju …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šukuoti — 2 ךukuoti, uoja, ãvo Š žr. šukoti: Krautuvę užsideda i šukuoja žmones Mrc. Kas kur tik gali, tas šukuoja Srj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šūkuoti — šūkuoti, uoja, ãvo K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, FrnW, Btg, Krkl žr. šokuoti 1: Blogas arklys žydo kepersuoja kaip ožys, t. y. bėga… negreitai, šūkuoja ant vietos JII78. Varlė, arklys supančiotas šūkuo[ja] J. Šūkuo[ja] supančioti arkliai Slnt. [Arklys]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šukavimas — šukãvimas sm. (1) 1. M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ → 1 šukuoti 1: Šukãvimų nekenčiau ir neduodavau galvos šukuot Ar. | refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Aš tai tik perbraukiu šukom per galvą – ir visas šukãvimasis Sb. Ar bus galas tam tavo šukãvimuis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šepetys — šepetỹs sm. (3b) K, Rtr, Š; SD1178, SD362, šẽpetis (1) Krš, LKAI269 1. R89, MŽ117, N įnagis drabužiams, batams ar kam kitam valyti – ašutų ar šerių prismaigstyta lentutė: Apsiaustas taip pridulkėjo, ka ir su šepečiu nebgal išvalyti Krkl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šukuočiai — šukuõčiai sm. pl. (2) 1. LKAI120, KŽ, Kin, Šll, Varn, Jdr, Tv, Lnk, Als, Všv šepetys linų pluoštui šukuoti: Šukuõčiai linų su gelžies dantimis J. Šukuõčiai su dešimt nagų y[ra] Žlb. Linus liuobsma su šukuõčiais nušukuosiam, su mašina… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šukos — šùkos sf. pl. (2) K, DŽ, NdŽ, (4) Š, NdŽ 1. SD140, SD68, KIG70, R, MŽ291, Sut, I, N, K, M, L, Rtr, KŽ, Žr, Vgr, Mžš, Ktk, Rmš įrankis plaukams šukuoti: Su šùkomis šukuok galvą J. Priveltos šùkos, nė į galvą nelenda Dkš. Tos šùkos labai peša… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karšti — 1 kar̃šti, ia ( a), ė ( o), karšti 1. tr. Lex107, N, K, Š, Ll, Dkš, Grk karštuvais kedenti, šukuoti vilnas prieš verpiant: Karšiu vilnas SD35,65,408, R219, MŽ292. Marti vilnas kar̃šia su karštuvais J. Moterys karša vilnas Dkk. Jie išėjo vilnų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klakas — klãkas (l. kłak, rus. клoк) sm. (4, 2) 1. pluoštas, gabana (vilnų, linų...), plekas: Seniau numie su šepečiais liuobam vilnas į klakùs šukuoti Vkš. Gaspadinė, ... pasiėmusi vilnų klaką arba linų kuodelį ..., verpia BM390. Čia vilnų klakẽlis J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kreciuoti — ×kreciuoti, iuoja, iãvo tr. 1. šukuoti (linus): Linus kreciuoti – nušukuoti, kad saujos būtų lygu nukirptos Šts. Kreciuoti linus yra nučystyti (šukuoti) J. Šeimyna linus kreciuo[ja] rejo[je] Brs. Kreciuotosios nūšukos Ggr. kreciuotinai adv.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”